Nuo 2017 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo dvinarė mokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą sistema. Ji grindžiama tuo, kad atliekų turėtojams mokesčiai už atliekų tvarkymą turėtų būti skaičiuojami įvertinant, ar atliekos yra rūšiuojamos, ar jų perduodama tvarkyti mažiau. Į mokesčius įskaičiuojama ir atliekų tvarkymo sistemos – atliekų prevencijos, visuomenės švietimo, atliekų surinkimo, jų apdirbimo mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiuose, šalinimo sąvartyne išlaidos , sąvartynų sutvarkymui, jų priežiūrai ir monitoringui reikalingos lėšos . Dvinarė sistema ir sudaryta taip, kad viena mokesčio dalis – lėšos, reikalingos atliekų tvarkymo sistemai išlaikyti, kita dalis – mokestis už konkretaus atliekų turėtojo perduodamas tvarkyti atliekas.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje pradėta skleisti informaciją, kad kai kuriems ūkio subjektams neva nepagrįstai daug kartų padidėjo mokesčiai už atliekų tvarkymą. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas naująją mokesčių už atliekų tvarkymą sistemą komentuoja taip:
„Aplinkos ministras dar 2013-02-20 išleido teisės aktą D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys PRIVALO mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komandinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį rūšių sąrašo patvirtinimo“. Sąraše yra išskirta 19 nekilnojamojo turto objektų rūšių.
Šie valstybinių institucijų nutarimai buvo priimti baigiant šalyje sukurti vientisą atliekų tvarkymo sistemą.
Marijampolės regiono 5 savivaldybės po daugiau kaip metai derinimo priėmė vieningus sprendimus mokestinę sistemą paskirstant gyventojams pagal valdoje deklaruojamą gyvenančių asmenų skaičių, juridiniams asmenims – pagal valdomo ir naudojamo nekilnojamojo turto plotą.
Visiems atliekų turėtojams buvo pateikti siūlymai sudaryti sutartis su prašymu: fiziniams asmenims suderinti gyventojų skaičių būste; juridiniams asmenims – jiems priklausančių nekilnojamojo turto objektų sąrašą pagal aplinkos ministro pateiktą apmokestinamų objektų sąrašą.
Didelė dalis atliekų turėtojų, gavę UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – MAATC) siūlymus suderinti sąskaitoms apskaičiuoti naudotinus duomenis, kreipėsi į bendrovę su prašymais derinti sąlygas. Į MAATC siūlymą nereagavusiems atliekų turėtojams sąskaitos buvo suskaičiuotos pagal nepakeistus siūlymų duomenis.
Žiniasklaidoje pateikti Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovų nusiskundimai dėl gerokai padidėjusių mokesčių už atliekų tvarkymą – klasikinis pavyzdys, kai informacija iš Nekilnojamojo turto registro (NTR) apie nekilnojamąjį turtą, kurį valdo atliekų turėtojai, gerokai skyrėsi nuo tos informacijos, kurią apie klientą iki šiol turėjo ir skaičiuoti mokesčiams naudojo MAATC. Padovinio ž.ū. bendrovė iki 2017 m. sausio 1 d. už atliekų tvarkymą mokėdavo 36,06 EUR per mėnesį. Turėjo užsisakę ir pasistatę 3 objektuose 4 konteinerius (0,08 m3, 0,24 m3 ir 2 vnt. 0,24 m3). Dabar iš Nekilnojamojo turto registro į duomenų bazę buvo įtraukti visi objektai (24 vnt.), kurie šiai bendrovei priklauso . Šios bendrovės turtas pagal Nekilnojamojo turto registrą:
- Administracinės paskirties – per 500 kv. metrų;
- Prekybos paskirties – per 130 kv. m;
- Gamybos, pramonės – per 2000 kv. m.;
- Sandėliavimo – per 9500 kv. m;
- Garažų – per 6000 kv. m;
- Kultūros – per 500 kv. m;
- Įvairios kitos paskirties – 140 kv. m.
Todėl šiai bendrovei, turinčiai pagal SODROS duomenis 105 darbuotojus, mokestis už atliekų tvarkymą nuo 36 EUR išaugo iki 370 EUR. Tikėtina, kad šie tarifai gali keistis/sumažėti įvertinus , kokia faktinė objektų paskirtis – ar tai sandėliai, ar biurai, ar gamybinės patalpos. Dalis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių yra įsigiję žemės su gyvenamaisiais namais ir sodybomis, įregistruotais NTR, kurie taip pat yra apmokestinami. Dėl šio turto mokesčiai taip pat skaičiuojami didesni.
Neabejotinai visus juridinius asmenis dvinarės mokesčių už atliekų tvarkymą sistemos įvedimas paskatins skubiai įvertinti nekilnojamojo turto poreikį, įteisinti jo paskirtį, imtis priemonių teisėtam mokesčių už atliekų tvarkymą pastoviosios ir kintamosios dalių mažinimui“.
Centro klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis paaiškino: „ 2010 metais, kai už atliekų tvarkymą buvo apmokestina didžioji dalis atliekų turėtojų, jiems buvo sudaryta galimybė pasirinkti: mokėti vietinę rinkliavą nuo nekilnojamojo turto ploto arba sudaryti sutartis dėl konkrečių atliekų kiekių, suskaičiuojamų pagal atliekų konteinerių tūrius, sutvarkymo. Didžioji dauguma juridinių asmenų atsisakė mokėti savivaldybių rinkliavą nuo objektų ploto, o sudarė sutartis pagal jau turėtą konteinerių kiekį, jų dydį ir konteinerių išvežimo dažnumą, nors jau tada paaiškėjo, kad dauguma klientų turi didelius nekilnojamojo turto plotus ir daug objektų. Kadangi buvo galimybė rinktis, visi pasirinko pigesnį variantą, t. y. mokėti už turimų konteinerių tūrį. Kiek ir kokių konteinerių privalo turėti klientai irgi nebuvo keliama griežti reikalavimai, todėl buvo galimybė mokestį susimažinti. Dabar yra nustatyti konkretūs reikalavimai, kaip privalome skaičiuoti mokesčius. Į juos atsižvelgiant kai kuriems klientams – turintiems daug nekilnojamojo turto, vykdantiems daug veiklų – mokesčiai už atliekų tvarkymą padidėjo“.
A.Bagušinsko nuomone, iki šiol santykinai didelę mokestinę naštą teko turėti atliekų turėtojams – gyventojams. Ūkio subjektai, bendrovės ir organizacijos mokesčių sumokėdavo palyginti mažai. Mokesčiai padidėjo juos perskaičiavus pagal naująją Vyriausybės patvirtintą metodiką.
UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras