Vilniuje registruota UAB „Neg Recycling“ vis dar bando surasti savo turto Marijampolėje, kurį jai neva turėtų atiduoti UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC). Tačiau tiek žemesniosios instancijos teismai, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija visus „NEG Recycling“ reikalavimus marijampoliečiams pripažino nepagrįstais bei galutinai ir neskundžiamai atmetė.

         UAB „NEG Recycling“ 2013 metais buvo sudariusi sutartį su MAATC ir įsipareigojusi šalia regioninio sąvartyno pastatyti bei 10 metų eksploatuoti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius (MBA). Įrenginių gamyklą, nors ir  vėluodama, vilniečių bendrovė pastatė, tačiau eksploatuoti atliekų rūšiavimo įrenginius jai nesisekė. Pagal sutarties dokumentus „NEG Recycling“ buvo įsipareigojusi iš mišrių komunalinių atliekų srauto atrinkti ne mažiau 10 procentų antrinių žaliavų, gaminti kietąjį atgautąjį kurą ir jį realizuoti.

           „NEG Recycling“ privalėjo paleisti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius (MBA) 2016 metų sausio 1 dienai, tačiau darbai vėlavo,  gamykla pradėjo veikti tik 2016 metų balandžio 11 d. Tai jau buvo sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas. – sakė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius A. Bagušinskas – Nė vieną mėnesį operatorius nevykdė  įsipareigojimo  atrinkti 10 proc. antrinių žaliavų, jų tebūdavo atrenkama tik apie 2 proc. Dar vėliau „NEG Recycling“ pradėjo reikalauti, kad mes paimtume ir išvežtume deginti atrinktas degias atliekas, kurių operatorius sukaupė gamyklos teritorijoje apie 7500 tonų ir niekur jų nerealizavo, nes   už degių atliekų deginimą reikėjo mokėti jėgainėms“ .

           Kai MBA įrenginių teritorijoje buvo sukaupta 7500 tonų degių atliekų, o tai gerokai viršijo taršos leidime leistinus kiekius, ir įrenginių teritorijoje tapo nesaugu net ten dirbantiems žmonėms, aplinkosaugos inspektoriai pagrasino, kad įrenginių gamyklos veikla bus nutraukta.

         „NEG Recycling“ 2017 metų rugsėjo 27 d. pati savavališkai sustabdė MBA įrenginių veiklą ir atsisakė priimti apdorojimui Marijampolės regiono mišrias komunalines atliekas. Kartu pradėjo plačią prieš UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą bei jo direktorių A. Bagušinską nukreiptą šmeižto kampaniją. Vėliau tas publikacijas ir žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, ir visuomenės informavimo etikos komisija pripažino skleidžiančiomis tikrovės neatitinkančią informaciją ir įpareigojo paskelbti paneigimus.

          MBA neveikė, jos įrenginiai buvo sustabdyti. Marijampoliečių atliekos MBA įrenginiuos nebuvo rūšiuojamos. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras 2018 metų kovo viduryje UAB „NEG Recycling“ pranešė, kad dėl nevykdomų įsipareigojimų sutartis su šia bendrove nutraukiama. Kad tai buvo teisėtas žingsnis, vėliau patvirtino visų instancijų teismai. Kadangi „NEG Recycling“ geranoriškai nesutiko šeimininkams grąžinti jų turto – MBA įrenginių gamyklos , buvo paprašyta antstolių pagalbos ir, jiems padedant, MBA įrenginiuose veiklą atnaujino UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras. MBA dabar veikia nuolat, atliekos išrūšiuojamos ir realizuojamos.

            Tačiau UAB „NEG Recycling“ jau po kurio laiko kreipėsi į teismą ir paprašė, kad UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras jai grąžintų ten likusio turto, kurio vertė – per 18 tūkstančių eurų. Buvo prašoma grąžinti raktus, siurblius, galvučių rinkinius, vejapjovę, elektrinį pjūklą, kirvį, mikrobangų krosnelę  ir pan. Buvęs MBA operatorius paprašė jam perduoti ir du atliekų perpylimo transporterius, kurie buvo įvertinti beveik 15 tūkstančių eurų.

          Marijampolės apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegija nustatė, kad  didžioji dalis UAB „NEG Recycling“ prašomo grąžinti turto buvo panaudota modernizuoti  MBA  veiklai, o tai pagal sutarties sąlygas tapo MBA dalimi ir negali būti grąžinama. Dar nemažai turto, kurį prašyta grąžinti, perėmus MBA įrenginius net nebuvo rasta (antstoliai jo neužfiksavo).

             Tačiau „NEG Recycling“ jai nepalankius teismų sprendimus skundė aukščiau. Neseniai Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra nekeičiama. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. UAB „NEG Recycling“ neatlygintinos ir jos patirtos teismo išlaidos.

Liucija Burbienė, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prevencinės veiklos organizatorė

           2020 metais Marijampolės apskrities gyventojai vis daugiau atliekų išrūšiavo ir šalino ne į mišrių komunalinių atliekų  konteinerius, bet į pakuotėms ir antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius. Supažindiname su metų statistiniais rodikliais Marijampolės apskrities savivaldybėse.

Kalvarijos savivaldybės teritorijoje 2020 metais surinkta 2998,64 t (85,09 %) mišrių komunalinių atliekų bei 525,54 t (14,91 %) rūšiuotų atliekų. Individualių namų gyventojai išrūšiavo 282,41 t plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių, 96,8 t stiklo pakuočių. Daugiabučių namų gyventojai išrūšiavo 24,43 t plastiko ir metalo pakuočių, 46,51 t popieriaus pakuočių, 75,39 t stiklo pakuočių.

Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje 2020 metais surinkta 3116,9 t (85,78 %) mišrių komunalinių atliekų bei 516,77 t (14,22 %) rūšiuotų atliekų. Individualių namų gyventojai išrūšiavo 258,92 t plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių, 152,41 t stiklo pakuočių. Daugiabučių namų gyventojai išrūšiavo 30,74 t plastiko ir metalo pakuočių, 34,04 t popieriaus pakuočių, 40,67 t stiklo pakuočių.

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2020 metais surinkta 16550 t (88,79 %) mišrių komunalinių atliekų bei 2088,65 t (11,21 %) rūšiuotų atliekų. Individualių namų gyventojai išrūšiavo 695,13 t plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių, 436,12 t stiklo pakuočių. Daugiabučių namų gyventojai išrūšiavo 208,91 t plastiko ir metalo pakuočių, 442,19 t popieriaus pakuočių, 306,3 t stiklo pakuočių.

Šakių r. savivaldybės teritorijoje 2020 metais surinkta 6081,12 t (83,78 %) mišrių komunalinių atliekų bei 1077,4 t (16,22 %) rūšiuotų atliekų. Individualių namų gyventojai išrūšiavo 638 t plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių, 382,5 t stiklo pakuočių. Daugiabučių namų gyventojai išrūšiavo 31,67 t plastiko ir metalo pakuočių, 49,73 t popieriaus pakuočių, 75,5 t stiklo pakuočių.

Vilkaviškio r. savivaldybės teritorijoje 2020 metais surinkta 10740,12 t (87,14 %) mišrių komunalinių atliekų bei 1584,44 t (12,86 %) rūšiuotų atliekų. Individualių namų gyventojai išrūšiavo 818,76 t plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių, 443,52 t stiklo pakuočių. Daugiabučių namų gyventojai išrūšiavo 76,01 t plastiko ir metalo pakuočių, 111,61 t popieriaus pakuočių, 134,54 t stiklo pakuočių.

      Dėl pandemijos paskelbus karantiną ir sugriežtinus jo sąlygas, reikalaujančias vengti tiesioginių asmenų kontaktų,  Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo didelių gabaritų atliekų  surinkimo aikštelėse (DGASA)  ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse (ŽAKA)  laikinai buvo  sustabdyta atliekų priėmimo veikla.

          NUO  2021 M. SAUSIO 5 D. DGASA IR ŽAKA AIKŠTELĖSE ATNAUJINAMAS ATLIEKŲ PRIĖMIMAS. Aikštelės dirba įprastu grafiku.

     UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro administracijos nurodymu DGASA ir ŽAKA operatoriai ir atliekų priėmėjai privalo laikytis griežtų darbo karantino sąlygomis reikalavimų: į aikštelę vienu metu gali įvažiuoti ir būti aptarnautas tik vienas atliekų turėtojas, darbuotojai ir klientai privalo laikytis saugaus atstumo, dėvėti kaukes ir pirštines. 

Įvertinant tai, kad šalyje yra padidėjusi grėsmė plisti koronavirusui COVID 19 ir paskelbtas visuotinis karantinas, karantino laikotarpiu UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse daiktai pakartotiniam naudojimui nėra IŠDUODAMI. Visos kitos atliekų tvarkymo paslaugos teikiamos įprasta tvarka laikantis epidemiologinių saugos reikalavimų.

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro administracija 

Nacionalinis aplinkosaugos projektas „Mes rūšiuojam“ jau devintus metus kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo. Gaminių atliekas rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams kviečia Gamintojų ir importuotojų asociacija, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija kartu su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir kitais partneriais.

Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“ unikalus tuo, kad jame gali dalyvauti visos Jūsų savivaldybės teritorijoje esančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai, o visiems projekto dalyviams už išrūšiuotas ir perduotas atliekų tvarkytojui gaminių atliekas bus atlyginta projekto partnerių prekėmis, suteiktomis paslaugomis, dovanomis, prizais. Už kai kurias atliekas jų surinkimą vykdanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ mokės atlygį.

Naujasis projekto „Mes rūšiuojam“ sezonas, kaip ir kasmet, nuo rugsėjo startuoja švietimo įstaigose. Švietimo įstaigų auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai už išrūšiuotas ir priduotas elektros bei elektroninės įrangos, nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas gaus taškus, kuriuos iškeis į įvairias prekes ar paslaugas.

„Mes rūšiuojam“ projekte aktyviai dalyvauja daugiau kaip 1 800 švietimo įstaigų visoje Lietuvoje. Nuo projekto pradžios iš švietimo įstaigų jau surinkta beveik 2,5 tūkst. tonų senos elektronikos ir 95 tonos nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Švietimo ir ugdymo įstaigose taip pat vyks projektas „Mes rūšiuojam. Akademija“. Jo metu švietimo įstaigose, darželiuose, organizacijose rengiamos šviečiamojo pobūdžio pamokos apie gaminių rūšiavimą.

Jau septintąjį sezoną siekiame suburti ir visas Lietuvos bendruomenes, kurioms rūpi kurti atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę. Bendruomenių gyventojai aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ metu rinks buitinės elektroninės įrangos, nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų atliekas. Atliekos bus renkamos visus metus, o projekto aktyvusis etapas tradiciškai vyks vasarą.

Šiuo metu projekte „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyvauja 890 bendruomenių-ambasadorių iš visos Lietuvos. Nuo projekto pradžios bendruomenių gyventojai iš viso surinko 650 tonų elektronikos ir 2 tonas nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių atliekų.

Lietuvos bendrovės kviečiamos tapti projekto „Mes rūšiuojam. Įmonėje“ dalyvėmis. Projekte dalyvaujančios bendrovės, priduodamos tiek įmonėje, tiek jos darbuotojų buityje susidarančias nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių bei elektronikos atliekas, rinks taškus, už kuriuos iš projekto partnerių galės įsigyti prekių ar paslaugų.

Projekte „Mes rūšiuojam. Įmonėje“  aktyviai dalyvauja daugiau kaip 1 530 įmonių. Projekto dalyvės jau yra surinkusios daugiau kaip 595 tonas elektros ir elektroninės įrangos ir virš 16 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų.

Transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys ūkio subjektai dalyvaus projekte „Mes rūšiuojam. Autoservise“.  Jo metu autoservisai informuojami apie tinkamą alyvų, vidaus degimo variklių degalų, tepalų, oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų sutvarkymą ir pridavimo galimybes.

Nuo šių metų spalio iki kitų metų kovo mėnesio (imtinai) vyks aktyvusis projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ etapas, kai iš autoservisų bus renkamos vidaus degimo variklių degalų, tepalų, oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, alyvų ir visos kitos autoservisų atliekos.

Projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyviajame etape dalyvaujančios įmonės galės laimėti projekto partnerių įsteigtus prizus, kurių bendra vertė viršija 10 000 eurų. Daugiau apie šį projektą: http://www.mesrusiuojam.lt/projektai/mes-rusiuojam-autoservise/konkursas/.

Projekto organizatoriai visas įmones, įstaigas ir organizacijas aprūpins atliekų surinkimo talpomis bei užtikrins atliekų surinkimą ir perdirbimą. Taip pat šiam projektui viešinti yra pagaminti specialūs plakatai .

Kito projekto „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu iš savivaldybėje esančių legalių automobilių ardytojų bus renkamos neigiamą rinkos vertę turinčios automobilių atliekos.

Išsami informacija apie nacionalinį aplinkosaugos projektą „Mes rūšiuojam“ ir skirtingas jo dalis – projekto internetinėje svetainėje www.mesrusiuojam.lt.

Būk aktyviu projekto dalyviu ir prisidėk prie taršos mažinimo

          Gamintojų ir importuotojų asociacija ir VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija” informuoja, kad buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei panaudotos baterijos ir akumuliatoriai iš gyventojų surenkamos šiose vietose:

• Gedimino g.13, Vilkaviškis („Techasas trade” parduotuvė);
• Vyskupo A.Karoso g. 13N, Vilkaviškis (UAB „Ferometa”),
• Gedimino g. 1, Kazlų Rūda („Techasas trade” parduotuvė);
• P.Valančiaus g.17B, Kazlų Rūda (UAB „Diltrus”),
• Marijampolės g. 92, Antanavas, Kazlų Rūdos sav. (UAB „Metalynas”);
• Kauno g. 160, Marijampolė („Moki – veži”);
• Vasaros g. 50F, Marijampolė (UAB „Ferometa”);
• Gedimino g. 89, Marijampolė (UAB „Namastra”);
• Gedimino 89, Marijampolė (IĮ „Adelstra”);
• Sodų g. 3C, Šakiai (UAB „Ekonpvus”);
• Kauno g. 46C, Girėnų k. Šakių raj. sav.(UAB „Ferum LT”);
• Valių g. 29, Giedručių k., Šakių raj.sav. (UAB „Storas medis”).

       Buityje ir įmonių veikloje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, padangų, alyvos, tepalo, kuro ir oro filtrų, amortizatorių atliekas būtina rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti atliekų tvarkytojams.

       Nenaudojami automobiliai kelia grėsmę aplinkai, todėl turi būti atiduodam perdirbimui. Taip pat užtikrinta, kad juose esančios kenksmingos medžiagos nepatektų į aplinką. Asmenys, pageidaujantys, kad iš jų būtų geriausiomis sąlygomis surenkamos aukščiau minėtos atliekos, gali kreiptis telefonu 8 600 90030 arba el.paštu .

Obuoliai  krituoliai į atliekų konteinerį negali būti metami

       UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras nupirko ir šiomis dienomis perduos penkioms apskrities savivaldybių administracijoms 39 naujoviškas vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis bus siekiama užfiksuoti atliekų tvarkymo pažeidimus.

        „Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimai teisiniu požiūriu yra vertinami palyginti griežtai ir už juos numatytos nemažos baudos, – sakė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas. – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnyje  „Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas“ yra numatyta, kad už netinkamai  rūšiuojamas atliekas arba atliekų šalinimą į ne šios rūšies atliekoms skirtus konteinerius po pirmą kartą nustatyto pažeidimo pažeidėjai gali būti įspėjami arba baudžiami baudomis nuo 30 iki 140 eurų, pažeidus taisykles pakartotinai – baudos didėja nuo 140 iki 600 eurų“.

     Rugsėjo pirmąjį savaitgalį UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo kontrolieriai Marijampolės mieste tikrino, kaip laikomasi atliekų tvarkymo taisyklių tvarkant žaliąsias atliekas. Kontrolierius Andrius Plikaitis pasakojo, kad tikrinant individualių valdų mišrių komunalinių atliekų  konteinerius Medžiotojų, Saulės, Matulaičių, Senlaukės, Žaltyčio ir aplinkinėse gatvėse beveik kas antroje valdoje buvo užfiksuoti pažeidimai: į mišrių atliekų konteinerius buvo primesta žolės, krituolių obuolių, supuvusių slyvų ir pan. žaliųjų atliekų. Pagal savivaldybės tarybos patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles žaliąsias atliekas mesti į kitus, šioms atliekoms neskirtus, konteinerius arba palikti šalia jų yra griežtai draudžiama ir už pažeidimus galima sulaukti baudų.

     Taisyklėse numatyta, kad žaliosios atliekos privalo būti atskirtos iš kitų atliekų srauto ir kompostuojamos jų susidarymo vietoje. Tam UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras apskrities gyventojams yra nemokamai išdalijęs beveik 20 tūkstančių kompostavimo dėžių. Nedideli kiekiai smulkių žaliųjų atliekų priimami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, didesnius kiekius žaliųjų atliekų gyventojai turėtų išvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurios yra visose savivaldybėse ir šias atliekas tvarkyti priima nemokamai.

       „Sulaukiame gyventojų nusiskundimų, kad iš atliekas surenkančių automobilių varva dvokiantys skysčiai, pūvančių vaisių sultys, – sakė direktorius. – Žmonės piktinasi, kad dvokiančios balutės lieka kelkraščiuose, pravažiavus atliekas surenkantiems automobiliams aplinkoje tvyro smarvė. Tačiau to nebūtų, jeigu visi gyventojai laikytųsi nustatytų taisyklių ir atliekas dar savo konteineriuose tvarkytų pagal reikalavimus“. Atliekų surinkėjai irgi turi teisę konteinerių, į kuriuos metamos netinkamos atliekos, neaptarnauti ir jų neištuštinti.

         Kontrolieriai po savaitgalį vykusio reido įspėjimus apie blogai rūšiuojamas atliekas paliko beveik 50 individualių valdų savininkų. Pakartotinai nustačius pažeidimus įspėjimus gavusiems savininkams bus skiriamos administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos. Bus baudžiami ir tie pažeidėjai, kurie atliekas netinkamai išmes į bendrojo naudojimo konteinerius, o jų pažeidimus užfiksuos vaizdo stebėjimo kameros.

Liucija Burbienė,

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prevencinės veiklos organizatorė

        Kaip ir kiekvieną rudenį, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro kontrolieriai  jau nuo ateinančios savaitės didesnį dėmesį ruošiasi skirti obuolių, kitų vaisių krituolių, pūvančių žaliųjų atliekų tvarkymui. Rugsėjo mėnesį kontrolieriai visoje apskrityje aktyviai kontroliuos, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas, ar žaliosios atliekos tvarkomos pagal reikalavimus: kompostuojamos savo valdose  arba išvežamos ir perduodamos sutvarkyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

          Dauguma gyventojų žino – bioskaidžių atliekų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius mesti negalima, taip besielgiantys yra atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjai.

          Tačiau blogi žaliųjų atliekų tvarkymo įpročiai rudenį itin išryškėja – į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius nesąžiningi atliekų turėtojai meta obuolius, jų išspaudas, kitų vaisių krituolius, išrautas piktžoles, nuimtų daržovių lapus ir panašias žaliąsias atliekas, nors to daryti nevalia. Pūdamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į konteinerius sumestos bioskaidžios atliekos ne tik skleidžia nemalonius kvapus, bet iš konteinerių ir šiukšliavežių į aplinką patenka dvokiantys skysčiai, išsiskiria pavojingos metano dujos.

             „Gyventojams yra išdalinta apie 20 tūkstančių kompostavimo dėžių, kuriose jie gali savo valdose kompostuoti žaliąsias atliekas, – sakė kontrolierė Birutė Kailiuvienė. – Jeigu vaisių krituolių daug, juos galima nuvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę ir perduoti sutvarkyti nemokamai. Galima tiesiog iškasti duobę, suversti krituolius ir juos palaidoti. Norint neteršti gamtos, tinkamų būdų tvarkytis visuomet rasime“.  

           Kontrolieriams nustačius, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius primesta ir žaliųjų atliekų, jie bus neaptarnaujami tol, kol atliekos nebus deramai  išrūšiuotos. Savininkai bus įspėjami. Pakartotinai nustačius pažeidimus, atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjai bus baudžiami administracinėmis baudomis.