Balandžio 20 d. Marijampolėje įvyko  visų regiono savivaldybių atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovais ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovais bei specialistais. Į susitikimą atvyko Aplinkos ministerijos atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, kiti ministerijos specialistai.

             Aplinkos ministerija inicijavo susitikimą su atliekų tvarkytojais, atliekų tvarkymo sistemos administratoriais ir savivaldybių, atsakingų už atliekų tvarkymą, atstovais,  nes  savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai  raštu, el. paštu, telefonu kelia daug klausimų ministerijos specialistams dėl 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo Taisyklių įgyvendinimo.  

               L. Zukė sakė, kad  panašūs susitikimai jau įvyko ir kituose regionuose, Aplinkos ministerija išklausė išreikštas pastabas dėl problemų, kylančių skaičiuojant mokesčius už atliekų tvarkymą. Vedėja pabrėžė,, kad visos pastabos bus pateiktos svarstyti Vyriausybei, todėl gali atsirasti naujų pakeitimų nustatytoje mokesčių skaičiavimo metodikoje.

              Susitikime dalyvavę savivaldybių atstovai prašė paaiškinti, kaip turėtų būti skaičiuojami mokesčiai mažas pajamas gaunančių namų ūkių atstovams, kad mokesčiai nebūtų didesni už 1 procentą pajamų. Jie klausė, kas turėtų kompensuoti atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, kurios sumažės dėl kompensacijų ir lengvatų.

               Ministerijos atstovai pabrėžė, kad dabar daug dirbama kuriant maisto atliekų atskirą tvarkymo sistemą, ieškoma galimybių dėl Mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo įrenginių veiklos plėtros. Ši informacija sulaukė susirinkusiųjų priekaištų, kad visos atliekų tvarkymo naujovės sukuriamos taip, kad jos didintų mokesčius už atliekų tvarkymą. Ministerijos atstovams buvo siūloma svarstyti, kaip pertvarkyti sistemą, kad jos išlaikymas kainuotų mažiau. Pavyzdžiui, buvo pateikti pasiūlymai  siekti uždaryti Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių gamyklas visoje Lietuvoje, nes joms atsiradus gyventojai praranda motyvaciją rūšiuoti atliekas savo valdose.

                              L. Zukė pagyrė Marijampolės apskrities savivaldybes, kad jos sugebėjo susitarti ir priimti nuo 2017 metų  sausio 1 d. vieningus atliekų tvarkymo mokesčių dydžius. 

Pastaruoju metu UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centre ir jo padaliniuose, esančiuose visose savivaldybėse – klientų gausa. Atliekų turėtojai sulaukė sąskaitų už atliekų tvarkymą ir kai kuriems jų  kilo daug neaiškumų dėl naujai  suskaičiuotų mokesčių.

          Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nutarimus nuo 2017 metų sausio 1 d. Marijampolės regione  ( Marijampolės savivaldybėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kalvarijos savivaldybėje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje ir Šakių rajono savivaldybėje) įvesta dvinarė mokesčių už atliekų tvarkymą sistema ,   kurioje  mokesčius sudaro dvi dalys: pastovioji dalis ir kintamoji dalis.  Pagal savivaldybių tarybų nutarimus pastovioji dalis, kurią sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo kaštai,  skaičiuojama kiekvienai gyvenamajai valdai pagal joje deklaruotų asmenų skaičių.

            Kintamoji dalis skaičiuojama pagal deklaruotų ir šiuo metu valdoje gyvenančių asmenų skaičių. Į šią dalį įskaičiuojami  kaštai, kurių reikia einamaisiais  metais atliekoms surinkti bei sutvarkyti. Asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste (bute, name),  bet ten negyvenantiems ilgiau kaip 3 mėnesius, pateikusiems dokumentus apie laikiną išvykimą , kintamosios dalies mokėti nereikia ir ji neskaičiuojama.

              UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras mokesčiams skaičiuoti naudojosi Gyventojų registro duomenimis  apie būste deklaruotus asmenis . Šiuos duomenis suderinti arba patikslinti reikia seniūnijose pagal gyvenamąjį adresą.

               Pastoviosios dalies tarifas  1 asmeniui (su PVM) – 1,03 eur/ mėnesiui.

               Kintamosios dalies tarifas 1 asmeniui (su PVM) – 1,08 euro/ mėnesiui.

               Mokesčiai  dabar skaičiuojami gyvenamajam būstui (butui, namui) nepriklausomai nuo jo dydžio tik pagal jame deklaruotų   asmenų skaičių.

            Atliekų turėtojams , turintiems sodų valdas su nameliais sodų bendrijose ir garažus garažų bendrijose, irgi  nustatyti mokesčiai už atliekų tvarkymą: 0,90 euro už sodo valdą  ir 0,60 už garažą per mėnesį .

              Fiziniams asmenims, kuriems UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro  suformuotame pasiūlyme  mokesčiams  už komunalines atliekas suskaičiuoti  yra naudoti tikslūs ir teisingi duomenys,   niekur kreiptis nereikia. Prašome sumokėti mokesčius.

               Dėl duomenų, naudotų skaičiuojant mokesčius už atliekų tvarkymą,  tikslinimo galima kreiptis į UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavimo skyrių Marijampolėje, Vytauto g. 27, tel . 8 343 50034, mob. tel. (8 698 17850),el.p.     arba į jo padalinius  savivaldybėse:

1. Kalvarijoje – Dariaus ir Girėno g. 7, t(8 343) 21023, mob. tel. (8 652) 45175, el.p.
2. Kazlų Rūdoje- Vytauto g. 45, t (8 343) 30 687, el.p. 
3. Šakiuose – Sodų g. 15, t/faks.(8 345) 51 030, el.p.
4. Vilkaviškyje – Basanavičiaus a. 11-210, tel./faks. 8-342-20700, el. p .

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

                                Nuo 2017 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo dvinarė mokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą sistema.  Ji grindžiama tuo, kad atliekų turėtojams mokesčiai už atliekų tvarkymą turėtų būti skaičiuojami įvertinant, ar atliekos yra rūšiuojamos, ar jų perduodama tvarkyti mažiau.  Į mokesčius įskaičiuojama ir atliekų tvarkymo sistemos – atliekų prevencijos, visuomenės švietimo, atliekų surinkimo, jų apdirbimo mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiuose, šalinimo sąvartyne išlaidos , sąvartynų sutvarkymui,  jų priežiūrai ir monitoringui reikalingos lėšos . Dvinarė sistema ir sudaryta taip, kad viena mokesčio dalis – lėšos, reikalingos atliekų tvarkymo sistemai išlaikyti, kita dalis – mokestis už konkretaus atliekų turėtojo perduodamas tvarkyti atliekas.

                 Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje pradėta skleisti informaciją, kad kai kuriems ūkio subjektams neva nepagrįstai daug kartų padidėjo mokesčiai už atliekų tvarkymą. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas naująją mokesčių už atliekų tvarkymą sistemą komentuoja taip:

            „Aplinkos ministras  dar 2013-02-20 išleido teisės aktą  D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys PRIVALO mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komandinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį rūšių sąrašo patvirtinimo“. Sąraše yra išskirta 19 nekilnojamojo turto objektų rūšių.

             Šie valstybinių institucijų nutarimai buvo priimti baigiant šalyje sukurti vientisą atliekų tvarkymo sistemą.

             Marijampolės regiono 5 savivaldybės po daugiau kaip metai derinimo priėmė vieningus sprendimus mokestinę sistemą paskirstant gyventojams pagal valdoje deklaruojamą gyvenančių asmenų skaičių, juridiniams asmenims – pagal valdomo ir naudojamo nekilnojamojo turto plotą.

              Visiems atliekų turėtojams buvo pateikti siūlymai sudaryti sutartis su prašymu: fiziniams asmenims suderinti gyventojų skaičių būste; juridiniams asmenims – jiems priklausančių nekilnojamojo turto objektų sąrašą pagal aplinkos ministro pateiktą apmokestinamų objektų sąrašą.

              Didelė dalis atliekų turėtojų, gavę UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – MAATC) siūlymus  suderinti sąskaitoms apskaičiuoti naudotinus duomenis, kreipėsi į bendrovę su prašymais derinti sąlygas. Į MAATC  siūlymą nereagavusiems atliekų turėtojams sąskaitos buvo suskaičiuotos pagal nepakeistus siūlymų duomenis.

               Žiniasklaidoje  pateikti  Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovų nusiskundimai dėl gerokai padidėjusių mokesčių už atliekų tvarkymą – klasikinis pavyzdys, kai informacija iš Nekilnojamojo turto registro (NTR)  apie nekilnojamąjį turtą, kurį valdo atliekų turėtojai, gerokai skyrėsi nuo tos informacijos, kurią apie klientą iki šiol turėjo ir skaičiuoti mokesčiams naudojo MAATC. Padovinio ž.ū. bendrovė  iki 2017 m. sausio 1 d.  už atliekų tvarkymą mokėdavo 36,06 EUR per mėnesį. Turėjo užsisakę ir pasistatę 3 objektuose 4 konteinerius (0,08 m3, 0,24 m3 ir 2 vnt. 0,24 m3). Dabar iš Nekilnojamojo  turto registro į duomenų bazę buvo įtraukti visi objektai (24 vnt.), kurie šiai bendrovei priklauso . Šios bendrovės turtas pagal Nekilnojamojo turto registrą:

1. Administracinės paskirties – per 500 kv. metrų;
2. Prekybos paskirties – per 130 kv. m;
3. Gamybos, pramonės – per 2000 kv. m.;
4. Sandėliavimo – per 9500 kv. m;
5. Garažų – per 6000 kv. m;
6. Kultūros – per 500 kv. m;
7. Įvairios kitos paskirties – 140 kv. m.

                Todėl šiai bendrovei, turinčiai pagal SODROS duomenis 105 darbuotojus, mokestis už atliekų tvarkymą nuo 36 EUR išaugo iki 370 EUR.  Tikėtina, kad šie tarifai gali keistis/sumažėti  įvertinus , kokia faktinė objektų paskirtis – ar tai sandėliai, ar biurai, ar gamybinės patalpos. Dalis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių yra įsigiję žemės su gyvenamaisiais namais ir sodybomis,  įregistruotais NTR, kurie taip pat yra apmokestinami. Dėl šio turto mokesčiai taip pat skaičiuojami didesni.

    Neabejotinai visus juridinius asmenis dvinarės mokesčių už atliekų tvarkymą sistemos įvedimas paskatins skubiai  įvertinti nekilnojamojo turto poreikį, įteisinti jo paskirtį, imtis priemonių teisėtam mokesčių už atliekų tvarkymą pastoviosios ir kintamosios dalių mažinimui“.

      Centro klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis paaiškino: „  2010 metais, kai už atliekų tvarkymą buvo apmokestina didžioji dalis atliekų turėtojų,  jiems buvo sudaryta galimybė pasirinkti: mokėti vietinę rinkliavą nuo nekilnojamojo turto ploto arba sudaryti sutartis dėl konkrečių atliekų kiekių, suskaičiuojamų pagal atliekų konteinerių tūrius, sutvarkymo. Didžioji dauguma juridinių asmenų atsisakė mokėti savivaldybių rinkliavą nuo objektų ploto, o sudarė sutartis pagal jau turėtą konteinerių kiekį, jų dydį  ir konteinerių  išvežimo dažnumą, nors  jau tada paaiškėjo, kad dauguma klientų turi didelius nekilnojamojo turto  plotus ir daug objektų. Kadangi buvo galimybė rinktis, visi pasirinko pigesnį variantą,  t. y. mokėti už turimų konteinerių tūrį. Kiek ir kokių konteinerių privalo turėti klientai irgi  nebuvo keliama griežti reikalavimai, todėl buvo galimybė mokestį susimažinti.  Dabar yra nustatyti konkretūs reikalavimai, kaip privalome skaičiuoti mokesčius. Į juos atsižvelgiant kai kuriems klientams – turintiems daug nekilnojamojo turto, vykdantiems daug veiklų – mokesčiai už atliekų tvarkymą padidėjo“.

     A.Bagušinsko nuomone, iki šiol santykinai didelę mokestinę naštą teko turėti atliekų turėtojams – gyventojams. Ūkio subjektai, bendrovės ir organizacijos mokesčių sumokėdavo palyginti mažai. Mokesčiai padidėjo juos perskaičiavus  pagal naująją Vyriausybės patvirtintą metodiką.

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

 

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, savivaldybių tarybos turi patvirtinti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, nustatyti įmokų už atliekų tvarkymą  dydžius  ir jais vadovaujantis turi būti skaičiuojami mokesčiai nuo 2017 m. sausio 1 d

    Informuojame, kad pagal parengtos metodikos nuostatas Marijampolės apskrities savivaldybėse planuojama panaikinti savivaldybių vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą ir mokesčius skaičiuoti pagal naujai sudarytas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis su atliekų turėtojais. Sutartis bus sudaroma iš dviejų dalių: standartinių sutarties sąlygų, kurios taikomos visiems atliekų turėtojams, ir individualių sutarties sąlygų, kurios skirtos konkrečiam atliekų turėtojui.

    Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena sutarties šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir be derybų su kita šalimi taiko sutartyse. Su standartinėmis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties sąlygomis galima susipažinti interneto svetainėje www.maatc.lt arba atvykus į UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavimo skyriaus padalinius, kurie yra visose Marijampolės apskrities savivaldybėse.

    Individualios sutarties sąlygos bus pateiktos kiekvienam atliekų turėtojui, kai savivaldybių tarybos  patvirtins įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir nustatys įmokų už atliekų tvarkymą dydžius.

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

 

Atkreipiame klientų dėmesį, kad nuo 2016 metų rugpjūčio yra pakeisti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje ir pakuočių bei pakuočių atliekų surinkimo Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse grafikai. Perduodant tvarkyti šias atliekas atliekų surinkėjams prašome pasitikslinti jų surinkimo grafikus.

 

2016 metų pradžioje patvirtinti grafikai buvo pakeisti po to, kai šių savivaldybių gyventojai, anksčiau neturėję pakuotėms ir pakuočių atliekoms skirtų mėlynųjų konteinerių, juos gavo ir pradėjo naudotis šių atliekų surinkimo sistema. Pakuočių ir pakuočių atliekos iš gyventojų, naujai gavusių mėlynuosius konteinerius, bus surenkamos tik nuo rugsėjo mėnesio.

 

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

 

Jau greitai visi Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Kazlų Rūdos savivaldybių individualių namų valdų gyventojai bus aprūpinti ne tik mišrių komunalinių atliekų konteineriais, mėlynaisiais pakuotėms, pakuočių atliekoms bei plastiko, popieriaus ir metalo antrinėms žaliavoms skirtais konteineriais, bet ir  žaliaisiais konteineriais stiklui.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo sistema regione sukurta jau senokai – visi gyventojai ir juridiniai asmenys yra aprūpinti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti skirtais konteineriais.

„Iki šių metų  apie 70 procentų mūsų klientų buvo aprūpinti mėlynaisiais plastiko, metalo ir popieriaus atliekoms skirtais konteineriais, – sakė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas. – Pastebėjome, kad šių atliekų mišrių komunalinių atliekų sraute gerokai sumažėjo, nes gyventojai ėmė rūšiuoti atliekas. Tačiau komunalinių atliekų sraute vis dar daug stiklo atliekų. Šiemet tikimės, kad ir šių atliekų gerokai sumažės, nes Marijampolės regiono individualių valdų gyventojams jau baigiami išdalinti žalieji 120 litrų talpos konteineriai stiklui, gyventojai prašomi atskirti stiklo atliekas  ir perduoti perdirbimui“.

Kartu su stiklo atliekoms skirtais konteineriai gyventojai, kurie pernai nebuvo aprūpinti mėlynaisiais pakuotėms ir antrinėms žaliavoms skirtais konteineriais, gauna ir šiuos konteinerius.

Nuo 2014 metų Marijampolės regione buvo išdalinta 24 tūkstančiai mėlynųjų konteinerių. Šiemet jų dar gaus: marijampoliečiai 3412 vienetų, vilkaviškiečiai 5000 vienetų, šakiečiai 2894 vienetų, Kazlų Rūdos gyventojai 1114 vienetų.  Stiklo atliekoms bus išdalinti 8700 konteineriai marijampoliečiams, 10006 konteineriai vilkaviškiečiams, 9100 konteineriai šakiečiams, 3500 konteineriai Kazlų Rūdos gyventojams. Konteinerių skaičius savivaldybėms paskirstytas atsižvelgiant į gyventojų, gyvenančių individualiose namų valdose, skaičių.

„Mėlynuosius ir žaliuosius konteinerius stiklui bendradarbiaudamos su savivaldybėmis   yra įpareigotos nupirkti gamintojų ir importuotojų organizacijos, – sakė A.Bagušinskas. – Dėl iškilusių  tam tikrų nesklandumų Kalvarijos savivaldybėje, šios savivaldybės gyventojai kol kas dar nėra aprūpinti nei mėlynaisiais pakuotėms, nei žaliaisiais stiklui skirtais konteineriais. Tačiau tikimės, kad  ir jie neliks be atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių“.

Į stiklo pakuočių konteinerius galima mesti nereikalingus stiklainius, butelius, kurių nepriima taromatai, – ant jų užklijuotų etikečių nuplauti nebūtina. Į konteinerius galima mesti ir nedideles stiklo duženas, o stambias būtina vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Į stiklo konteinerius negalima mesti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos duženų, dezinfekcinių priemonių butelių, visų elektros lempučių, televizorių ekranų, langų stiklo paketų, automobilių stiklų. Šios atliekos priimamos didžiųjų atliekų aikštelėse.

„Turime žinoti, kad visų atliekų, kurios išrūšiavus patenka į gyventojams išdalintus mėlynuosius ir žaliuosius konteinerius, sutvarkymas gyventojams nieko nekainuoja, – sakė A.Bagušinskas. – Už jų surinkimą ir sutvarkymą sumoka gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kuo geriau išrūšiuosime atliekas, tuo mažiau jų pateks į mišrių komunalinių atliekų, kurių sutvarkymą apmoka gyventojai, konteinerius“.

2014 metais į mėlynuosius pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerius Marijampolės regiono gyventojai išmetė 545 tonas atliekų, 2015 metais – 1958 tonas.

2016 metų balandžio 11 d.

Nuo 2016 m. balandžio mėn. 11 d. pasikeitė mišrių komunalinių atliekų priėmimo tvarka į atliekų tvarkymo įrenginius. Nuo 2016 m. balandžio mėn. 11 d. visos atliekų turėtojų Marijampolės regione atvežtos mišrios komunalinės atliekos bus priimamos tik į Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginius.

Mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įrenginius (toliau – MBA įrenginiai) tvarka:

1. Atliekų turėtojas, turintis teisę mišrias komunalines atliekas atvežti į MBA įrenginius, atvyksta į Marijampolės regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.
2. Pateikia Marijampolės regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno operatoriui tinkamai užpildytą atliekų deklaraciją.
3. Marijampolės regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno operatorius atlieka kontrolinį svėrimą ir nukreipia transporto priemones į MBA įrenginius.
4. MBA įrenginių operatorius atlieka įvažiuojančių transporto priemonių svėrimą ir apžiūrą. Registruoja atliekų kiekį, rūšį, atvežusios transporto priemonės valstybinės registracijos numerį, vairuotojo vardą, pavardę kompiuterinėje programoje. Atlikus įvažiuojančių transporto priemonių svėrimą, transporto priemonės nukreipiamos į MBA įrenginių atliekų priėmimo zoną, kurioje mišrios komunalinės atliekos išverčiamos. Transporto priemonėms grįžus į svėrimo įrenginius, MBA įrenginių operatorius atlieka išvažiuojančių transporto priemonių svėrimą, užpildo deklaraciją/atliekų priėmimo pažymą ir transporto priemonę nukreipia į Marijampolės regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.
5. Marijampolės regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno operatorius atlieka kontrolinį išvažiuojančių transporto priemonių svėrimą.

 

UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

Šį rudenį projekto „Mes rūšiuojam“ teikiamos galimybės smarkiai išsiplėtė – vaikams ir jaunimui organizuojami patrauklių formų konkursai, stiprios bendruomenės ar aktyvūs gyventojai įgijo galimybę elektronikos ir buitinės technikos atliekas rūšiuoti ir už tai gauti prizų neprisirišant prie juridinių asmenų, o tiesiog registruojantis projekto Ambasadoriais.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos „ Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymas“ Nr. XII-1328 (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) ir 2015 m. gruodžio 23 d. priimtas šio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XII- 2244.

Įsigaliojusiame „Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitime“ nustatytas naujas 3 eurų mokestis į valstybės biudžetą už toną faktiškai sąvartyne pašalintų nepavojingųjų atliekų, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas. Šio mokesčio lėšos bus naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.

Atliekų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias, tačiau laikomas mažiausiai pageidautinu atliekų tvarkymo būdu, nes: prarandami gamtiniai ištekliai; pūvant organinėms medžiagoms sąvartynuose susidaro metano dujos, kurios skatina klimato pokyčius; sąvartynų teritorijos užima didelius žemės plotus; yra rizika, kad filtratas gali užteršti paviršinius ir gruntinius vandenis.

Todėl tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai visokeriopai skatina atliekų prevenciją, rūšiavimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą, ir tik nedidelė dalis atliekų turėtų būti šalinama sąvartynuose.

Kad atliekų turėtojai – gyventojai ir įmonės bei organizacijos – deramai rūšiuotų atliekas ir siektų, kad jų į sąvartynus patektų vis mažiau, Lietuvos Respublikos Seimas įstatymais įteisino naują mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

„Jeigu atliekos bus kruopščiai rūšiuojamos, jos į sąvartyną nepateks arba į jį bus šalinama tik nedidelė dalis susidarančių atliekų, – sako UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas. – Kuo mažiau atliekų keliaus į sąvartyną, tuo mažiau mokėsime mokesčių už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis“.

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. mišrių komunalinių atliekų tvarkymo įkainis, nustatytas ir patvirtintas Marijampolės apskrities atliekų turėtojams už faktiškai sutvarkytą atliekų kiekį , buvo 78,56 euro be PVM už toną. Šį įkainį padidinus 3 eurais iki 81,56 euro, mokesčiai atliekų turėtojams turėtų padidėti 3,82 procento.

Liucija Burbienė,
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro
prevencinės veiklos organizatorė

Nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-1328 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais“ ir „Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo Nr. XII-1328 9 straipsnio pakeitimo įstatymas”. Šiuose įstatymuose įtvirtinama nuostata, kad nuo 2016 metų sausio 1 d. į valstybės biudžetą privalo būti mokamas naujas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis ir  ateityje kasmet jis bus didinamas. Šį mokestį privalės sumokėti sąvartyno operatorius, kasmet jis bus indeksuojamas valstybės nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis minėtais įstatymo dėl mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimais ir atsižvelgdamas į UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro eksploatuojamo regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno veiklos sąnaudas, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras nuo 2016 m. sausio 1 dienos nustatė naujas komunalinių atliekų priėmimo į regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną kainas. Įvertinant įvedamą mokestį už aplinkos teršimą, beveik visų komunalinių atliekų priėmimas į Marijampolės regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną nuo sausio 1 d. pabrangsta. Kadangi sąvartyno operatoriai nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami tik už pašalintas fosfogipso atliekas, šios grupės atliekų šalinimas Marijampolės regioniniame sąvartyne nebrangsta.